2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

Gegužės Pirmosios minėjimas – išsigimsta?

Daugelis profesinių sąjungų jau nebežino, už ką, prieš ką, su kuo ir kaip šią dieną minėti. Didžiosios – oficiozinės profsąjungos šiemet, kaip ir pernai, nesuko sau ilgai galvos ir šventė žygiuodamos kartu su valdančiąja partija. Šventė neaišku ką, nes socdemai žygiavo kaip nugalėtojai.  Tiesa, šiemet jų buvo gerokai mažiau negu pernai, kai jie dar tik ėjo į pergalę.

Buvęs pareigūnų profsąjungų lyderis Vytautas Bakas savo bloge rašė, kad jis netiki „dauguma tų darbo žmonių gynėjų, kurie šiandien buvo pirmosiose eitynių gretose pasidabinę raudonais šalikais”. Jo esą neįtikino ir plakatai „Kubilius išvarė, mes sugrąžinsim“, o jis pats tuo tarpu šią dieną keliąs „taurę už tuos, kurie šiandien nedirba“.

O štai Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga (SAMPRO) net nesistengė „patikėti“ ar „įtikėti“ eitynių organizatorių ketinimais. Šiai organizacijai užteko išminties ir drąsos savaip paminėti šią dieną, o ne atmesti  idėją vien todėl, kad ne tie, ne taip ir ne tą daro. SAMPRO atstovai su kitais keliais kairiaisiais aktyvistais priminė socdemams jų pažadą įvesti progresinius mokesčius, kurių naujosios mokesčių reformos  gairėse nėra nė kvapo.

Taigi vieni jaukiai prisiglaudė prie jau suorganizuoto „šventinio“ renginio, nors švęsti profsąjungoms iš tiesų nėra ką. Iki šiol naudojamės daugiau nei prieš šimtmetį pradėtos ir vystytos kruvinos  darbininkų kovos vaisiais: 8 val. darbo diena, teisę į laisvadienius ir atostogas bei pan. Maža to, labai panašu, kad visa tai laipsniškai prarandame, nes laisva rinka tapusi laukine visiškai nesiskaito su organizuotais darbuotojais. Profsąjungų galia vakarų pasaulyje silpsta, o potarybinėse šalyse ji taip ir nepradėjo realiai augti.

Tuo tarpu kiti (visa laimė, kad jų buvo, nors ir negausiai) vis dėlto nepamiršo kovingos retorikos. Algirdo Paleckio „Fronto“ surengtas mitingas Vilniuje ir Kęstučio Juknio vadovaujamos profesinės sąjungos „Sandrauga“ konferencija Kaune pabrėžė būtinybę darbuotojams kovoti  už geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas.  Kad to reikia paminėjo ir prof. Andrius Bielskis savo komentare „Kodėl būtina švęsti Gegužės 1-ąją". Juk koks iškalbingas jo paminėtas faktas:

„Darbo našumas per pastaruosius penkiasdešimt metų išaugo daugiau nei šešis kartus, tuo tarpu realūs atlyginimai sumažėjo nuo beveik 16 JAV dolerių 1973 iki kiek daugiau nei 14 dolerių 2000 metais. Lietuvoje apie išaugusius nelygybės ir socialinio neteisingumo mastus byloja gerai žinomas faktas, jog 2000-2003 metais pelno augimo tempai viršijo 500 procentų, tuo tarpu atlyginimai augo tik 9 procentus“.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen